fbpx
10+ metai,  Knygos jaunimui,  Romanas

Kaip mes (gerokai per anksti) skaitėme „Lobių salą“

Robert Louis Stevenson „Lobių sala“

APIE:

Robert Louis Stevenson knygą „Lobių sala“ girdėję tikriausiai yra visi, o nemažai daliai veikiausiai ją ir skaityti arba bent jau filmą žiūrėti yra tekę. Jei ne – vaikų auginimas ir skaitymas jiems, puiki proga tą spragą užtaisyti. 🙂 Tai knyga, išgarsinusi britų rašytoją R. L. Stevensoną, skirta vyresniems, maždaug 9-15 m. amžiaus vaikams ir paaugliams. „Lobių sala“ – nuotykių literatūros etalonas, kurioje be piratų, kalbančių papūgų, lobių paieškos ir kelionių laivais, natūralu, kad randasi ir piratų lėbavimai, keiksnojimaisi, muštynės, negyvėliai. Taip pat knygoje ganėtinai daug sudėtingo laivybos žodyno. Bet apibendrinant, tai – vaikų ir paauglių literatūros klasika, įtraukianti nuotykių knyga su nuostabiai sukurtais personažų paveikslais, kurioje gėris nugali blogį, o pagrindinio veikėjo didvyriškumas ir drąsa tikrai įkvėps ne vieną skaitytoją. 🙂

Man labai džiugu, kad šis lobių salos leidimas yra su australų dailininko Roberto Ingpeno iliustracijomis, kurios mane išties žavi. Šis dailininkas, beje, už viso gyvenimo kūrybą yra apdovanotas Hanso Christiano Anderseno medaliu (tai aukščiausio lygio tarptautinis apdovanojimas, skiriamas vaikų rašytojams ir knygų iliustratoriams, dar vadinamas „mažuoju Nobeliu”).

AMŽIUS:

11+

KAIP MES (GEROKAI PER ANKSTI) SKAITĖME LOBIŲ SALĄ:

Jeigu esat mama ir knygas su vaikais skaitote ne vien jūs, bet tuom noriai užsiima ir tėtis, labai gali būti, kad ši situacija jums bus pažįstama.

Aš rinkdama saviškiui keturmečiui knygas, labai griežtai rekomenduojamo amžiaus cenzo nepaisau, na bet, visvien taip su protu pažiūriu, ar ta knyga tiktų, ar istorija nesukels negerų sapnų naktimis, ar D pagal amžių sugebės suvokti, kas ir kaip. Arba bent jau sunkesnę dalį skaitydama praleidžiu, užsiimu mini edukacija ir interpretacija, siekdama paaiškinti, kad ne viską reikia pažodžiui priimti ir pan.

Bet aišku mano vyras tai jau labai norėjo, ką nors jau tokio rimtesnio su sūnum paskaityt, na kokį „Žiedų valdovą” ar bent „Lobių salą” mažų mažiausiai. 🙂 Tai ir atkeliavo „Lobių sala” gimtadienio proga į mūsų lentyną, aš dar taip užtikrintai tikėjau, kad nekabins ji mūsiškio D ir atidėsim vėlesniems laikams. Bet kur tau – nuo pirmo skaitymo buvo pareikšta: šita knyga bus skaitoma tik su tėčiu. Neaišku, kurio čia noras labiau buvo, bet tebūnie. 🙂 Tai taip kol jie vakarais „Lobių salą”skaitydavo, aš nelabai, ką ir težinojau – ko D klausia, kas jam neaišku, ar nesibaimina ko. Vyras vis sakydavo – nu jojo, per anksti dar jam šita knyga, bet aš pats jau dabar noriu pabaigti. 🙂

Na skaitė skaitė ir suskaitė. Aš vis paklausdavau D, na kaip knyga, ar patinka, apie ką, tai jis ten per daug nesiplėtodamas sakydavo, kad labai viskas įdomu ir labai gerai. 🙂

O tada štai va toks nutikimas.

Grįžta anądien D iš darželio ir sako:

– Mama, nori aš tau dainą padainuosiu?

Aišku mamulė tirpsta jau galvodama: „vajė bus kokia gražią dainą iš darželio išmokęs”, o D užtraukia pakimusiu piratišku balsu:

– Penkiolika vyrų ties negyvėlio skrynia, Jo ho ho ir romo butelis.

Žiūri į mane išplėtęs žybsinčias akis ir klausia:

– Na mama, kaip? Juokinga?

Man ką – ir juokinga, aišku, bet truputį ir ne. 🙂 O jūs jau žiūrėkit – 4mečiams visgi iki Lobių salos dar reiktų paūgėti. 🙂

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *