fbpx
2-4 metai,  4-6 metai,  Lietuvių autorių,  Paveikslėlių knygos

Išpardavimų pirkiniai arba kodėl vasarą labai norisi naujų knygų

Nežinau, kaip pas jus (drįsčiau spėti, kad pas visus panašiai), bet pas mus vasara – tikras darbymetis. Lauko pramogos ima viršų ir apie ramius ir ilgus pasisėdėjimus skaitant knygą nėra nė kalbos. Maniškiai reikalauja žirnių, trešnių, braškių ir kitų turgaus gėrybių, dar važiuoti dviračiais, paspirtukais, šiaip pabėgiot pirmyn atgal, o gal į parką? Nors ne – geriau pripilti baseiną, pripildyti vandens purkštukus, o tada rėkia, kad sušlapo, prašo atnešti persirengti sausų rūbų, meldžia dar vienos porcijos ledų, paspardyt kamuolį kartu, pametėt kamuolį, kamuolį ištraukt iš kaimyno kiemo ir t.t. ir pan. Kai vakarais viliojam į lovas su knyga – susižavėjimo akyse nedaug, nes dar šviesu, o šviesa reiškia, kad lauke dar galima daug ką nuveikti. Nebeveikia nei Hocenplocas, nei komiksai apie herojus, nei tos knygos, kurias skaitom rečiau, nes pritingim (taip iš tiesų, nusikalę vakarais ir mes norim linksmų baisių eilėraštukų, mielų istorijų apie Panamos ar lobių paieškas :), o ne nagrinėti enciklopedijas apie bestuburius gyvūnus). Kol tėvams vasara – tikras darbymetis, leidyklos ilsisi, naujienų nedaug, o seniau išleistos knygos keliauja ant išpardavimų palečių. Ir šitaip atsiranda galimybė finansiškai neskaudžiai papildyti lentynas naujienomis ir vakarais ištraukus nevartytą knygą atvilioti vaikus į lovas. 🙂

Dalinuosi savo radiniais, kurie nudžiugino turiniu labiau nei tikėjaus. 🙂

Marius Marcinkevičius ir Vaiva Braškutė „Princesė“

APIE

Leidykla „Tikra knyga“ vienu ypu ėmė ir rašytojo Mariaus Marcinkevičiaus knygų kaip kokių bandelių prikepė. Aš savo tinklaraštyje gyriau ir „Sivužą“, ir ypač „Mažus eilėraščius mažiems“. Šiek tiek rašiau ir apie „Draugystę“, kuri buvo nominuota „Metų knygos vaikams“ rinkimuose. Be šių minėtųjų, vienu metu dar buvo išleista ir „Princesė“ bei „Atvirkštukai“. Diskusijų dėl šių knygų tekstų ir turinio vertės buvo nemažai. Nors ne literatūrologė aš, bet, be abejo, jaučiu, kad Marcinkevičiaus tekstai, tai ne Čepauskaitės ir ne Neringos Vaitkutės. Tačiau man jie visvien kažkuom labai savi, tokie paprasti ir nesimaivantys. Nors pripažįstu, manau, kad didžiausias šių knygelių privalumas – visgi iliustratorių darbas. Itin teisingas leidyklos žingsnis buvo kiekvienai knygelei surasti vis kitą dailininkę ir, kaip spėčiau, duoti visišką laisvę interpretacijai. Taip gimė tikri paveikslėlių knygų perliukai, jau spėję ir apdovanojimus susiskinti, ir užsienio parodose nelikti nepastebėti – „Maži eilėraščiai mažiems“ ir „Sivužas“.  Galima ginčytis, ar šiuo atveju iliustracijos nėra vertingesnės už patį turinį… Bet jei iliustracijos seka istoriją lygiagrečiai ir ta istorija geniali, žavinga – kam tie ginčai? Imi knygą, skaitai ir skaitydamas permanai. 🙂

AMŽIUS

3-8

PLIUSAI

+ Žaismingas, vėjavaikiškas, dinamiškas tekstas

+ Iliustracijos dažnai gali vienam labai patikti, kitam visai nepatikti. Šios man pasirodė meniškos ir skoningos. Gal justi, kad dailininkei tai pirmoji iliustruota knyga vaikams ir, matyt, dar yra kur tobulėti, bet nauji veidai ir braižas knygų iliustravime – tik į naudą. 🙂

+ Aš šioje pasakoje įžvelgiu ir princesių (lyčių) stereotipų laužymą ir tuom labai džiaugiuos. Tradicinė banali istorija „jie ilgai ir laimingai gyveno“ maišos tarpusavy, virsta ir komiškomis, ir absurdiškomis istorijos versijomis.

+ Nors iš pirmo žvilgsnio tekstas atrodo lengvabūdiškas ir naivokas, jame visgi yra kažkas ir giliau. Skaitai ir randas interpretacijų, prasmių. Juk ir gyvenime pučia įvairūs vėjai ir vienos istorijos gali virsti visai kitomis. Kaip ir dalykai, kurie priklausomai kaip žiūri gali atrodyti vienaip ar drastiškai kitaip. Man patinka, kad tekstas net kiek filosofinis – ypač jo pabaiga, kuri kiek avangardinė ir iš pažiūros su princesės ir riterio istorija lyg ir visai nesusijusi, nesąmoninga.

„Buvo žvynas, žvynas, žvynas, uodega. Pabaiga.”

O ar mūsų gyvenimo istorijos visos rišlios? Struktūrizuotos? Susijusios?

MINUSAI

-Justi, kad tekstas galėjo būti dar šlifuojamas.

PASIKALBAM

Pasikalbam? O gal pažaidžiam? Kokią istoriją iš šių žodžių sukurtum tu? Kas dar galėjo nutikti Princesei, Drakonui ar Riteriui? Ar žodžiai susimaišo tik pasakoje pasirodžius vėjui ar naujam veikėjui? O kaip viskas vyksta mūsų gyvenime?

Tuula Korolainen ir ChristeI Rönns „Katulis ir pykčio maišelis“

APIE

Ak ir kam gi nepasitaiko būti piktam? 🙂 Tam, kam pasitaiko – tam knyga ir bus pravarti. (Taip, taip, mielieji tėveliai, ne tik vaikams, oi ne tik… 🙂 ) Nes jos tikslas vienas ir paprastas – išmokti įveikti pyktį. 🙂

AMŽIUS

3-6

PLIUSAI

+ Emocinio intelekto pamokos: pykčio pasekmės ir mokymasis jį valdyti. Be to dar ir praktiškai pritaikomos. 🙂

+ Veikėjai gyvūnai, šmaikščiai iliustruoti.

+ Iliustracijos papildomos komiksais.

+ Klausytojas vaikas lengvai personalizuosis su veikėjais, nes jų charakteriai ir situacijos labai atpažįstamos vaiko pasauliui, jam artimos.

MINUSAI

Knygų apie emocijų valdymą nedaug, ši tikrai verta dėmesio, pirkau su milžiniška nuolaida už vos kiek daugiau nei 3 eurus, tad ir minusų neieškau.

PASIKALBAM

Pyktis aplanko mus visus – kokia tai emocija, kaip ji veikia mus, mūsų artimus, aplinkinius? Kaip jaučiamės, kai pykstame? Kaip jaučiamės, kai pyksta aplinkiniai? Kokie yra nusiraminimo, pykčio vijimo šalin būdai? Koks būdas tau labiausiai patinka? Atsiprašymo svarba: kodėl baisu atsiprašyti? Koks jausmas aplanko atsiprašius?

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *