fbpx
6-10 metai,  Lietuvių autorių,  Paveikslėlių knygos,  Pažintinės knygos ir enciklopedijos

Triskart valio metų knygai vaikams arba apie knygą-meno kūrinį „Sibiro haiku”

Jurga Vilė ir Lina Itagaki Sibiro haiku”

APIE

Šią knygą jau vienąsyk trumpai apžvelgiau įraše apie nominantes į Metų knygą vaikams štai čia. Ir jei kas skaitė, pamena, kad pagyrų tikrai negailėjau. 🙂 Jei atvirai, laikiau kumščius už šią knygą, nes ji tikrai verta kiekvieno iki šiol gauto apdovanojimo, o taip pat ir Metų knygos vaikams titulo. Tad dalinuosi ir išsamesne apžvalga tiems, kas dar šios knygos nevartę ar dėl kažkokių priežasčių dvejoja, ar verta ją įsigyti.

Nežinau, ar yra kas dar šios knygos nebus girdėję – nebent auginate dar mažesnius vaikus ir/ar vaikų literatūra ne per seniausiai susidomėjote. Visgi knyga jau pelniusi ne vieną apdovanojimą, o knygos pristatymų, interviu su autoriais būta tikrai ne vienas. Knyga tikrai įspūdinga ir ypatinga savo išpildymu, novatoriškumu, pamenu, kaip užgniaužė kvapą, kai pirmąsyk ją atsiverčiau. Bet reziumė – žemiau.

Apie ką pati knyga sufleruoja ir pats pavadinimas – apie į Sibirą ištremtas lietuvių šeimas ir jų kasdienę kovą su tremtimi, šalčiu, nepritekliumi, praradimais ir išsiskyrimais. Istorija pasakojama vaiko, Algiuko (13 m.) vardu, ir mano galva, svarbu tai, kad istorija būtent ir pasakojama su vaikiškumu naivumu ir šviesia viltimi.

AMŽIUS

Jei neklystu, tai Metų knygos vaikams rinkimų komisija, buvo apibrėžus tokius amžiaus rėmus 9-99 (aš skaitau saviškiam nuo 3,5 m. Pripažinsiu, ankstoka, toli gražu ne 3mečiui viską suprasti. Be to, yra čia ir kraujo, ir mirties, ir žudymų. Bet priežastys, kodėl taip anksti yra dvi:

  1. knygos labai norėjau pati, o parsinešus namo skaityt tik vienai ir slėpt nuo D – nuodėmė
  2. Mano požiūris toks – Lietuva, jos istorija – temos, apie kurias reikia šnekėti ir per anksti čia būti negali.)

PLIUSAI

+ Knyga – ištisas meno kūrinys, kurį vartant malonu ir akiai, ir pirštams, ir ausiai, ir smegenims.

+ Nėra įprastai šiai temai būdingo dramatizmo ir tragizmo.

+ Net ir tamsiausiuose dalykuose išlaikomas pozityvumas, šviesa.

+ Tai kad tekstas nėra vientisas, o papildytas komikso intarpais, laiškais – labai įtraukia vaikus. Maniškis žiūri ir komanduoja: „dar va šitą paskaityk, o ką tas, ką anas dėdė sakė“.

+ Iliustracijos. Žemai lenkiuosi prieš dailininkę Liną Itagaki. Visas knygos apipavidalinimas nuo iliustracijų iki teksto yra jos darbas, kuris suteikia absoliutų pasigėrėjimo jausmą. Man labai patinka prigesintos spalvos, ta pilkuma – papildo patį tekstą, padeda išjausti Sibiro treminių nuotaiką, atmosferą.

+ Įdomus faktas, dar vienas Linos Itagaki nuopelnas – visas tekstas rašytas ranka – ne kompiuteriu. Kažkas wow!

+ Must have, must read – visai šeimai ir dar giminaičiams.

MINUSAI

– Nėra čia minusų.

Tačiau noriu įspėti, ir ypač tuos, kurie dėl knygų vaikams kiek mažiau pamišę nei aš. Skaityti šią knygą paprasta nebus ir vietoj vakaro pasakaitės jos traukti tikrai nerekomenduoju. Jei jums išvis ne prie dūšios šita tema – tai neskaitykit, nes bus tik „vajė, kodėl tiek žiaurumo ir liūdesio čia, ir tos iliustracijos niūrios, ir viskas baugu, tikrai ne vaikams ši knyga“. O jei manot, kad vaikams privalu apie trėmimus žinoti – skaitykit, tik pasiruoškit: vaikai klausinės, kodėl tas, kodėl anas – ir teks mąstyti, aiškinti. Bet aš šiuo klausimu nepasiduosiu, mano galva, tema – privaloma, tik knygai reikia laiko ir atitinkamos nuotaikos. Na, ir jautresniems vaikams ar mažesniems gal reikėtų atsargiau skaityti ar susilaikyti, kad nesapnuotų naktimis po to mamų ir tėčių, išvežamų gyvuliniais vagonais…

PASIKALBAM

Tremtis – kas tai buvo ir kodėl tai vyko? Tėvynės ir namų bei laisvės sąvoka. Kas padėjo tremtiniams? Mums brangūs dalykai, svajonės, fantazijų pasaulis, tikėjimo galia. Palyginkime tremtinių ir dabarties gyvenimą, sąlygas. Dėkingumas, pagarba tam, ką turime ir galime turėti šiandien.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *