fbpx

APIE

KAIP GIMĖ skaitomskaitom

Romantiškoji-nostalgiškoji dalis:

Savo vaikystės vasaras leisdavau kaime, Suvalkijoje. Labai ryškiai prisimenu tą jausmą, kai su drauge pasistačiusios plastikinį stalą kalbėdavom apie perskaitytas knygas, pildydavome savo žalius, rašalą praleidžiančius, matyt pigiausius, o gal vienintelius tuo metu prekyboje buvusius, skaitymo sąsiuvinius. Ir rašydavome, kurdavome, vis pridėdavome savų detalių Juodajam gražuoliui ir Alisai, daugybę sykių perpiešdavome saldainių krautuvėlę su saldymedžio lazdelėm iš Pepės ir svajodavome, kad mums kas čia, kaime, leistų perdažyti tvorą kaip Tomui Sojeriui su Heklberiu Finu. Vaikystėje ilgai visiems dievagojausi, kad būsiu rašytoja, bet rašytoja netapau, o noras rašyti ir dalintis niekur nedingo.

Savo 30mečio link ištraukiau šitus prisiminimus  ir nusprendžiau – rašysiu. Ne knygą, o apie knygas. Nes skaitymas vaikams ir su vaikais – man vienas maloniausių užsiėmimų. Nes norisi priminti, koks galingas įrankis yra knyga, gebanti prakalbinti, auginti ir skleistis. Nes turiu svajonę – lai visi Lietuvos vaikai atranda nepaprastą knygų pasaulį ir niekada nenustoja skaityti.

Tai (pa)skaitom?

Skaitom skaitom.

Praktiškoji tinklaraščio gimimo pusė:

Kai beveik prieš 4 metus tapau mama, tapau ir aktyvia vaikiškos literatūros pirkėja. Nėra čia jokios paslapties, kad daugiausia mamos perka internete, nes greičiau, patogiau, o ir ženkliai pigiau. Bet internete negali pavartyti, negali aiškiai suvokti knygos formato, jos spausdinimo kokybės, o dar svarbiau – deramai įvertinti iliustracijų, turinio kokybės. Man buvo svarbu – ar ši istorija bus verta dėmesio? Ar knygos veikėjai, detalės, moralas priimtini man ir mūsų šeimai? Tikrai yra knygų, pirktų internetu, kurios nuvildavo mus visus ir kurios vis dar liūdnai sukištos į lentynos kampus primena apie tai, kad ne visos knygos, vertos Knygų Vardo.

Dar kebliau būdavo, kai norėdavosi išrinkti vaikišką knygą dovanų. Gerai, jei dar dovana skirta tokio pat amžiaus vaikams, kaip taviškiai, o jei tik truputį į šoną – dykuma. Lietuviškų tinklaraščių apie vaikišką literatūrą tikrai nedaug ir aš vis pasigesdavau ne vien gražių instagraminių nuotraukų, kur knyga pateikiama daugiau kaip dekoracija, bet kritiškesnio žvilgsnio į patį knygos turinį, atviro pasidalinimo, kaip viena ar kita knyga buvo sutikta jūsų jaunųjų skaitytojų ausų ir žvilgsnių.

Tai ko trūksta man, tuom ir dalinsiuos. Vieniems gal bus naudinga pagalba renkantis, ką skaityti su vaikais, kiti gal tik pascrollins ir žiū po kurio laiko – pabandys, užsikabins ir tai bus graži skaitymo pradžia. Vaikams ir su vaikais.

Skaitom skaitom.

 

Trumpos anketos apie skaitytojus (arba klausytojus)

Vardas: DOMINYKAS

Amžius: 4-eri

Ką mėgsta: dažniausiai be didesnės konkurencijos nugali smulkus lego. Juokinga istorija – užtruko mėnesį, kol Dominykas pripažino, jog kas pusmetį išleidžiamas lego reklaminis katalogas nėra tikra knyga. Vaikinas aršiai įrodinėdavo man, jog jei jame yra raidelių, vadinasi, yra ką skaityti, vadinasi – čia knyga. Argumentų nokautas, šachas ir matas – mama nuolankiai skaito lego dėžučių pavadinimus, kainas, herojų vardus.

Santykis su knygomis: Dominykui skaitome nuo pačių mažiausių dienų ir jis knygeles labai vertina bei tausoja. Prieš miegą skaitome visada be išimties, net jeigu ir labai susivėliname, vistiek paskaitome bent vieną knygos skyrelį. Neslėpsiu, man kelia pasididžiavimą tai, jog nakvodamas pas močiutę Dominykas prieš miegą bando visaip gudriai išsireikalauti paskaityti daugiau – „Močiute“- sako – „kadangi aš šiandien labai ilgai migdysiuos, tai mes paskaitysim ne tris, bet keturias knygeles.“

Kai važiuojame išsirinkti naujos knygos – visada leidžiu rinktis pačiam, net jeigu tai ir nėra pati vertingiausia literatūra. Juk mano vaikystėje knygų irgi būta įvairių: ir iliustruotos didžiosios klasikos, ir knygų apie šaunų detektyvų penketuką, kurios viliodavo ne tiek savo siužetu, o pridėtais mėlyno/raudono plastiko akiniais, skirtais aiškintis ypatingas užduotis. Bet aš manau, kad reikia leisti vaikui rinktis, o jų pasirinkimai mus gali ir maloniai nustebinti. Svarbiausia – nenumarinti vaikų noro skaityti.

 

Vardas: PATRICIJA

Amžius: 1+ m.

Ką mėgsta: iki 1erių Patricijos favoritai buvo 3: brolis, sūpynės ir kukurūzai. Tačiau apsisuko meteliai, ir, didžiam mamos džiaugsmui, rodos, per vieną dieną parūpo vien tik knygos.

Santykis su knygomis: tik ką damos P santykis su knygomis buvo pereinamoje-pažinimo fazėje, kurioje praktikos metodu mokomės, jog knygų puslapiai linkę plyšti, kas liūdina knygų herojus ir pagrindinį vaikiškų knygų savininką didįjį brolį D. Tačiau fazės po truputį keičiasi ir skaityti visiems tampa vis maloniau, o knygos iš lėto (labai iš lėto) kenčia vis mažiau. Patricija jau turi savo knygeles favorites, niekada nepamiršta, kurį puslapį mama ar tėtis skaito vienaip ar kitaip, laukia tų žaismingų intonacijų ir pasitinka jas kūdikišku džiaugsmu.